Debesų kompiuterija

Debesų kompiuteriją galima palyginti su komunalinėmis paslaugomis. Visiems reikia elektros, dujų ir vandens. Kiekvienas turi šių resursų skaitiklius ir moka tiek, kiek sunaudoja. Bet pabandykite įsivaizduoti, jei šiomis trimis paslaugomis tektų pasirūpinti pačiam. Reikėtų įsirengti ir prižiūrėti elektros generatorių, vietoj šildymui ir elektros generavimui naudojamų dujų pasirūpinti alternatyviu kuru, o vandenį siurbti iš šulinio. Panašiai yra su tradicine kompiuterija – visos programos, duomenys ir resursai yra vartotojo kompiuteryje, viskuo reikia pasirūpinti pačiam. Debesų kompiuterijoje visi vartotojo duomenys ir jam reikalingos programos yra kažkur kitur, šių paslaugų teikėjo kompiuteriuose. Paties vartotojo kompiuteris turi tik minimalų programinės įrangos kiekį – operacinę sistemą ir interneto naršyklę. Visi kiti resursai gaunami iš „debesies“ interneto linijomis.

Dauguma kompiuterių vartotojų debesų užuomazgomis naudojasi jau seniai. Tik apie tai neįtaria. Internetinis el. paštas – viena iš „debesuotų“ paslaugų. Nereikia diegtis el. pašto kliento programos. Turite naršyklę ir galite prisijungti prie savo el. pašto dėžutės. Laiškais ir jų skaitymo „programa“ rūpinasi paslaugos teikėjas.

Debesų kompiuterijos sąvoka yra kur kas platesnė ir neapsiriboja vien vartotojui teikiamomis „programomis“. Sakykime, norėdami gauti interneto svetainės paslaugą (angl. hosting), galite ją užsisakyti ir iš debesies paslaugų teikėjo. Nuo tradicinės paslaugos ji skirsis keletu esminių faktorių. Kai perkate tradicinę interneto svetainės paslaugą, viskas būna iš anksto apibrėžta: kiek turėsite vietos, koks maksimalus duomenų srautas, kiek duomenų bazių galėsite sukonfigūruoti. Jeigu užsisakysite panašią paslaugą iš „debesies“, mokėsite tik už sunaudojamus resursus: už tiek vietos, kiek įkelsite duomenų, už tiek duomenų srauto, kiek pareikalaus lankytojai, už tiek duomenų bazės veiksmų, kiek jų prireiks (tarkim, už nuskaitytas eilutes iš lentelių). Debesų kompiuterija pasižymi dinamiškai dalijamais resursais pagal poreikį. Jums gali užtekti virtualaus serverio su vienu procesoriumi, tačiau jeigu jums porai valandų prireiks aštuonių procesorių – užsisakysite, pasinaudosite ir vėl naudositės vienu. Ir tik už tas porą valandų sumokėsite brangiau.

Taigi, debesis yra didžiulis kompiuterių masyvas (angl. cluster), tarpusavyje sujungtų tinklu – tiek vietiniu, tiek internetu. Jeigu užsisakote kokią nors debesies paslaugą – ji nėra „pririšta“ prie vieno kurio debesies kompiuterio. Specialus debesies valdiklis skiria iš debesies jums tiek resursų, kiek prireikia tam tikru momentu. Mokate už sunaudotus resursus. [9] [3] [4]

Bendri faktai

Debesų kompiuterija – terminas apibrėžiantis viską kas susiję su kompiuterinių paslaugų teikimą per internetą. Visos debesų kompiuterijos principas – mokėk už tai kiek išnaudojai arba tiek kiek tau reikia (angl. On demand).

Kas yra ta debesų kompiuterija?
Pilnas debesų kompiuterijos apibrėžimas pilnai aprašytas tik prieš keletą metų. Pagal NIST (angl. National institute of standards and technology) paskelbė, kad „debesų kompiuterija yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai pagal poreikį per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais išteksliai (pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu“.

NIST apibrėžimas apibūdina 5 esmines „debesų kompiuterijos“ charakteristikas:

pagal poreikį savarankiškai vykdomos paslaugos (on-demand self-service);
plati tinklo prieiga (broad network access);
išteklių telkimas (resourse pooling);
didelis lankstumas ir plėtra (rapid elasticity and expansion);
paprastai matuojamos paslaugos (measured service). [5][4]

Formos

Pagal tipą debesų kompiuterijos paslaugos skirstomos į 3 pagrindines kategorijas – infrastruktūra, platforma, programinė įranga – analogiškai Iaas – infrastructure as a service, Paas – platform as a service , Saas – software as a service.

Infrastruktūra
„Infrastruktūra kaip paslauga“ (IaaS) leidžia vartotojams naudotis serverių, duomenų saugyklų ištekliais bei tinklo įranga pagal poreikį. Paslaugų teikėjas užtikrina fizinės kompiuterinės infrastruktūros veikimą, tuo tarpu vartotojas naudojasi išpirktais ištekliais, paliekant operacinės sistemos ir programų valdymą jo atsakomybėje.
Pavyzdžiai: Amazon, Rackspace, CSC, BlueBridge, BDC, Hostex

Platforma
„Platforma kaip paslauga“ (PaaS) vartotojui suteikia ne tik infrastruktūrinius išteklius, bet ir operacinę sistemą kartu su programomis, programavimo kalbomis, bibliotekomis ir kitais įrankiais bei paslaugomis. Paprastai vartotojai moka už aplinkos naudojimo laiką ir reikalingus resursus. PaaS auditorija – programuotojai, programinės įrangos kūrėjai.
Pavyzdžiai:Windows Azure, Google Apps engine, Force.com, GigaSpaces Cloud, Zoho Creator, BungeeConnect, openspaces.org, Cloud Foundry

Programinė įranga
Vartotojas interneto pagalba gali naudotis konkrečiomis programomis (pvz., elektroniniu paštu, CRM, ERP ir kitomis). Vartotojui nereikia jokių investicijų, žmogiškų išteklių ar infrastruktūros, kurią reikia įdiegti ir valdyti.
Pavyzdžiai:Google Apps, Office 365, Salesforce CRM, Gmail, Facebook, Reval, Antenna Software, Cloud9 Analytics, Netsuite, SuccessFactors, RightNow Technologies. [5] [9] [1]

Modeliai

Debesų kompiuterija gali būti vieša,privati, bendrijos ar hibridinė. Vieši reiškia, kad bet kas gali prisijungti ir naudotis teikiamamais privalumais ir paslaugomis, privatūs - leidžia naudotis paslaugomis tik tam tikriems asmenims. Hibridiniai „debesys“ – paprastai naudojami privatūs, tačiau pritrūkus resursų gali būti naudojami ir vieši.

Privati debesija
Tai yra sprendimai, kuriems naudojama įmonei priklausanti arba jos patalpose esanti infrastruktūra (pvz., vietinis organizacijos duomenų centras). Šiuo atveju įmonė gali užsitikrinti didžiausią saugumą ir patikimiausią prieigą prie paslaugų, tačiau reikia patiems įsigyti ir prižiūrėti visą techninę bei programinę įrangą. Dėl to gali smarkiai išaugti kaštai.
Privatus „debesis“ naudingas šiais atvejais:

Jūsų verslas tiesiogiai susijęs su duomenimis, o saugumas ir duomenų valdymas yra keliamų reikalavimų sąrašo viršūnėje
Kompanija yra pakankamai didelė, kad galėtų išlaikyti lankstų, poreikius atitinkantį vidinį duomenų centrą, pasirūpinti technine priežiūra
Verslo prioritetas arba klientų poreikiai yra susiję su duomenų apsauga ir saugumu, privatumu

Privatūs debesijos sprendimai dažnai neturi tokių galimybių ir integracijos, kokią gali pasiūlyti trečiųjų šalių tiekėjai ar didžiosios technologijų bendrovės. Kitaip sakant, jie neleidžia mėgautis visais debesijos privalumais. Tačiau tam tikrais atvejais tai yra vienintelis galimas pasirinkimas.

Viešas „debesis“
Dažniausiai kalbant apie debesiją omenyje turimi būtent vieši „debesys“ – technologijų kompanijų teikiamos paslaugos, kuomet užsakovai gauna prieigą tik prie pačių paslaugų, o techninės įrangos pirkimas, priežiūra, atnaujinimas ir kiti darbai yra paslaugų teikėjo galvos skausmas. Tokie sprendimai leidžia daugiausia sutaupyti, be to, tiekėjai pasirūpina paslaugų pritaikymu įvairiems įrenginiams, jų nenutrūkstamu palaikymu ir kt. Tiesa, kai kuriais saugumo aspektais jie nusileidžia privatiems sprendimams.
Šią debesijos rūšį verta rinktis, kai:

IT išteklių poreikiai nėra pastovūs arba jums svarbi galimybė padidinti pajėgumus piko metu
Jūsų įmonėje standartinius įrankius ir programas (pvz., el. paštą, kontaktų valdymo sistemas, intranetą) naudoja didelis skaičius darbuotojų
Jums reikia „smėlio dėžės“ (angl. sandbox; vieta, kurioje vystomi įvairūs projektai nuotoliniu būdu) kurti programoms ar kitiems projektams, o darbus atlieka skirtingose vietose dirbantys žmonės
Turite „SaaS“ paslaugų (angl. Software as a Service; programos ar aplikacijos, kurias galima naudoti prisijungus internetu), o tiekėjas įsipareigoja užtikrinti jų saugumą ir pasiekiamumą.

Trečiųjų šalių siūlomi sprendimai yra pigesnis ir, dažnu atveju, patogesnis būdas užtikrinti sklandžią organizacijos veiklą. Tačiau, neturėdami tiesioginės prieigos prie įrangos, saugumą ir patikimumą turėsite patikėti kitiems. Todėl prieš priimant sprendimą persikelti į tokį „debesį“ derėtų įvertinti riziką, kad trumpalaikis kaštų taupymas netaptų ilgalaikiu košmaru.

Mišrus variantas
Mišriais debesijos sprendimais vadinami tie atvejai, kai įmonė naudojasi ir trečiųjų šalių paslaugomis, ir turi privatų „debesį“. Tai leidžia užtikrinti geresnį saugumą specifinėms paslaugoms, tuo pačiu išlaikant mažesnę kainą. Tiesa, šis sprendimas turi kitokių trūkumų. Pirma, reikia rūpintis kelių (ar net keliolikos) skirtingų platformų saugumu ir užtikrinti, kad visos jos tinkamai veiktų, jei reikia – integruotųsi vienos su kitomis.
Mišrųjį variantą derėtų rinktis, kai:

Jūsų kompanija naudoja „SaaS“ paslaugas, tačiau nuogąstauja dėl saugumo. Privačių debesijos sprendimų atveju papildomą saugumą leidžia užtikrinti virtualūs privatūs tinklai (VPN);
Tam tikrais atvejais, kuomet įmonė teikia viešas paslaugas, dėl lėšų taupymo labiau apsimoka naudoti trečiųjų šalių debesijos sprendimus vartotojų prisijungimams, tačiau privati klientų ar darbuotojų informacija saugoma privačiame „debesyje“. Tokiu atveju optimalu naudoti mišrius sprendimus

Trumpai sakant, visi trys atvejai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl priimant sprendimą derėtų įvertinti visus privalumus ir trūkumus. Trečiųjų šalių paslaugos dažnai leidžia daug sutaupyti, tačiau ne visada suteikia pageidaujamą saugumą. Turint savo infrastruktūrą situacija atvirkštinė. Mišrieji sprendimai šiuos trūkumus leidžia pašalinti, tačiau juos sudėtingiau prižiūrėti. [8]

Privalumai

Debesų kompiuterijos naudojimas teikia didelę naudą įmonėms besinaudojančiomis šia technologija. Pirmiausia diegimas trunka labai trumpai, nes nereikia programinės įrangos diegti į kiekvieną komputerį įmonėje. Užtenka jį įdiegti į serverį ir visi įmonės darbuotojai gali prieiti prie programinės įrangos per interneto naršyklę. Greita ir lengva prieiga prie naujos programinės įrangos.

Kaštai
Labai sumažėja programinei įrangai skiriamų finansų kiekis. Užtenka gauti resursų iš serverio bei tiekėjo. Nereikia rūpintis programinės įrangos diegimu, pirkti daugybės programinės įrangos kopijų ir jų diegti į kiekvieną kompiuterį. Programinės įrangos naudojimuisi reikalingas interneto ryšįs ir tam tikrais atvejais specifinė programinė įranga, kurios gali prireikti tam tikrų paslaugų naudojimuisi.

Plėtimosi ribos
Plėsti naudojamą programinę įrangas ir teikiamas debesų kompiuterijos paslaugas ribų praktiškai nėra. Resursus paslaugų tiekėjas gali didinti, pagal tai kiek jų reikia vartotojui. Ribų praktiškai nėra, nes tiekėjui pasibaigus resursam jie gali būti naudojami iš viešojo „debesies“ arba nuomojami iš kitur. Priklausomai nuo reikalingų resursų tipo ir kiekio. [6] [9]

Trūkumai

Saugumas bei suderinamumas
Debesų kompiuterijos pagrindu teikiamos paslaugos turi ir trūkumų. Pirmiausia – suderinamumas su nauja programine įranga arba serveriu. Jei norite nutraukti naudojimąsi paslaugomis su tiekėju, o naudojimosi sutartyje nenurodyta kas bus daroma su jūsų duomenimis tai gali jums kainuoti duomenų nutekinimą trečiosioms šalims. Taip pat nutraukus sutartį nėra garantuojama, jog bus galima pasidaryti įkeltų duomenų kopija arba bus galimybė ją persikelti į kitą serverį. Ar perkelti duomenys bus suderinami su nauju serveriu ir nauju paslaugų tiekėju.

Saugumas – dažniausia problema atbaidanti naudotis vartotojus debesų kompiuterijos paslaugomis. Pirmiausia nežinoma duomenų būvimo vieta, bei prieiga prie jų. Didelėms kompanijoms gali būti sunku laikyti savo duomenys taip kad jie būtų nenuskaitomi, o papildomas duomenų apsauga reikalauja papildomų skaičiavimo pajėgumų ir papildomų finansinių išlaidų IT sričiai.

Stabilumas. Fiziniai serveriai yra stabilesni nei virtualūs, o naudojant debesų kompiuterija serveriai gali būti tiek fiziniai tiek virtualūs. Sugedūs virtualiam serveriui duomenys gali būti prarasti arba negali būti atkurti ir suderinami su nauju serveriu. [6] [9] [7]

Pavyzdžiai

iCloud
iCloud yra viena iš kompanijos Apple teikiamų paslaugų. Tai yra debesų kompiuterijos principu paremta failų ir duomenų saugykla, prieinama iš bet kokio įrenginio įskaitant tiek kitas platformas tiek Apple įrenginius. iCloud duomenų saugykla suteikia nemokamai 5GB vietą kiekvienam, kuris naudojasi apple įrenginiu. Jei nusiperkamas naujas Apple įranginys ir jame kuriamas naujas vartotojas, jam suteikiama 5GB vietos „debesyje“. Tačiau kadangi tai yra debesų kompiuterijos principais paremta paslauga tai papildoma reikalinga vieta gali būti perkama papildomai ir bus mokama už tiek kiek naudojama. iCloud gali saugoti tiek nuotraukas, tiek kontaktus, tiek užrašus ir kt. iCloud viena saugesnių debesų kompiuterijos saugyklų. Apple neseniai atnaujino iCloud naudojimo saugumo politiką.

Gmail
Vienas iš labiausiai paplitusių Google Apps debesų kompiuterijos paslaugų. Tai elektronio pašto sistema, teikiama Google kompanijos ir viena populiariausių visame pasaulyje. Priegai prie šios sistemas užtenka interneto ryšio ir naršyklės. Tai pats paprasčiausias debesų kompiuterijos pavyzdys. Visi laiškai, laiškų kopijos, prisegti elementai ir kita yra saugomi Google kompanijai priklausančiose serveriuose, kurių buvimo vieta gali būti bet kur – tiek Malaizijoje, tiek amerikoje ar Europoje. Taip pat Google apsaugo savo Gmail pašto programos vartotojų duomenis nuo jų pradingimo, nes kiekviena pašto dėžutė turi tam tikrą duomenų kopija kitame serveryje. Tai atliekama tam kad užtikrinti duomenų vientisumą. Gmail pašto programa turi tam tikrus apribojimus. Google pašto programa Gmail turi ribotą vietą. Gmail yra nemokama, todėl norint plėsti savo pašto dėžutės dydį gali tekti ir mokėti. Tai yra tam tikro tipo google apsauga nuo Gmail naudojimosi dideliais komerciniais tiklais siekiant turėti nemokamą elektroninio pašto dėžutę. [10]

Google Calendar
Google Calendar yra vienas iš Google teikiamų paslaugų. Tai virtualus kalendorius kuris gali būti sinchronizuojamas su bet kuriuo įrenginiu turinčius Google vartotojo paskyra. Google vartotojo paskyra yra naudojama visoms Google teikiamoms paslaugoms naudotis. [10]

Google Webmaster
Google Webmaster – tai didesnį funkcionalumą bei panaudojamumą turinti paslauga. Labiausiai taikoma vidinėje įmonės politikoje. Naudojant šią debesų kompiuterijos paslaugą galima kurti paprastus internetinius tinklapius kurie gali padėti tiek įmonės viduje, tiek paprastam vartotojui. Pirmiausia sukurtas internetinis puslapis gali būti panaudotas talpinti informaciją naujiems įmonėms varototojams (pvz. Naudojimasis sistemomis, slaptažodžiai, taisyklės ir kt.). Taip pat gali būti kuriami nedideli puslapiai savo reikmėms. (Informacija iš seminaro apie Google Apps). [10]

Google Docs
Google Docs – tikriausiai labiausiai paplitusi alternatyva Microsoft Office programinei įrangai. Tai programų paketas, kuris savo funkcionalumu yra alternatyva Microsoft Office programų paketui (reikalinga instaliacija į kompiuterį) arba Microsoft Office 365 ( debesų kompiuterija, Microsoft produktas). Jis leidžia lengvai naudojantis naršykle redaguoti tekstinius failus (.doc, .docx, .txt ir kt.), tai pat Excel failus (CSV formatas) bei pateiktis (skaidres)(.ppt, .pptx). Šie failai gali būti lengvai atidaromi tiesiogiai iš Google Drive ir visi pakeitimai taip pat išsaugomi Google Drive diske. Taip pat yra duomenų prieiga iš mobiliųjų įrenginių. [10]

Google Drive
Google Drive – tai google teikima failų saugykla. Viskas prieinama per Google vartotojo paskyrą. Google drive veikia kaip paprastas FTP serveris turintis gerai funkcionuojančią vartotojo sąsają, palaiko pagrindinius failų formatus (gali būti keliamą viskas tik ne viską sugeba atvaizuoti). Google Drive puikiai funkcionuoja tiek naudojantis naršyklę ( paprastas failų parsisiuntimas, bei įkėlimas), tiek mobiliaisiai įrenginiais ( naudojant Google Drive programėlę galima parsisiųsti reikalingus failus iš savo Google Drive bei lengvai juos ten įkelti), tiek naudojant papildomą programinę įranga, kurią įdiegus į kompiuterį Google Drive tampa eiliniu katalogu esančiu kompiuteryje, kuris nuolat sinchronizuojamas su Google Drive serveriu ir naujausi failai atsiranda kompiuteryje. [10]

Skydrive
Skydrive – tai Microsoft kompanijos Google Drive analogas. Tai taip pat failų saugykla debesyje. Tai nesenai Microsoft kompanijos išleistas produktas. Savo funkcionalumu nenusileidžia Google Drive, bet mažiau paplitęs už ankščiau minėtą debesų kompiuterijos pagrindu veikiančią Google Drive sistemą. Skydrive sistemoje failai gali būti iškart redaguojami naudojant Microsoft Office sistemas.

Dropbox
Dropbox – viena labiausiai naudojamų failų saugyklų dėl savo didelės integracijos. Dropbox tai debesų kompiuterija paremta failų saugykla turinti didelę integraciją. Pirmiausia ji gali būti naudojama sinchronizuojant keletą įrenginių ir taip perkeliant failus iš vienos vietos į kitą. Taip pat Dropbox turi integraciją su mobiliaisiais įrenginiais, kurių viena iš funkcijų yra tiesioginis nuotraukų perkėlimas į Dropbox paskyrą. Tai labai patogu jei nenorima prarasti svarbių nuotraukų. Taip pat labai didelis pranašumas Dropbox yra nuotraukų įkėlimas tiesiai į socialinį tinklapį „Facebook“. Taip pat yra ir programinė įranga skirta Dropbox naudoti kaip aplankalą kompiuteryje. Jis leidžia lengvai kilnoti failus į Dropbox iš juos iš ten pasiimti. [11]

Microsoft Office 365
Tai vienas naujausių Microsoft paslaugų. Tai yra Microsoft Office internetinė versija. Tai labiau verslui skirtas paslaugų paketas – turintis visas Microsoft Office funkcijas taip pat papildomas funcijas skirtas komandiniam darbui, lengvai nustatomas bei valdoma, prieinama iš visų pagrindinių platformų Mac, iOS, Android, Windows. Naudotis šia paslaugų platforma reikia tik naršyklės bei interneto.

Vaizdų generavimo paslaugos
Labiausiai debesų kompiuterijos privalumai pasijaučia naudojantis vaizdų generavimo paslaugomis internete. Tai vadinamasis trimatės grafikos vaizdų „renderinimas“. Tai didelis dažniausiai privatus „debesis“, kuris gali būti naudojamas prisiregistravus ir susimokėjus už paslaugas. Labiausiai debesų kompiuterija pasijaučia kai reikia staigiai praplėsti vaizdų generavimui reikalingus resursus, kurie gali būti skirtomi pagal poreikį arba tam tikriem vartotojams išskiriami specifiniai. Dažniausiai vaizdų generavimo paslaugos teikimu užsiimančios kompanijos turi savus serverius, tačiau pritrūkus resursų yra nuomojamasi kitų įmonių, tokių kaip Amazon serveriai ir jie naudojami patenkinti vartotojų poreikius. Serveriai taip pat turi būti skirti ir apdorotų failų laikymui.
Pavyzdžiai: Rebus farm, Fox render farm ir kt.

Apibendrinimas

Debesų kompiuterijos technologija šiuo metu labai populiarėjanti paslauga. Ją renkasi vis daugiau įmonių, kurios siekiasi sutaupyti teikdamos savo paslaugos ar kurdamos savo produktus. Debesų technologija populiarėja labai sparčiai ir didėja paslaugas teikiančių kompanijų. Kaštų sutaupymas ir didelis praplečiamumas daro debesų kompiuterijos produktus ir paslaugas patrauklias vartotojui. Ateityje debesų kompiuterijos produktų bei sistemų vis daugės ir jomis naudotis taps vis paprasčiau ir paprasčiau.