TINKLALAPIŲ SAUGUMAS

saugumas

Duomenų vagystė

Duomenų vagystė „phishing“ (angl. terminas phishing kilęs nuo žodžių password fishing - slaptažodžių žvejyba) - tai tokia sukčiavimo forma prieš organizacijas ar privačius asmenis, kai pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis ar falsifikuotais internetiniais tinklalapiais siekiama išgauti prisijungimo prie informacinių sistemų slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis. Dažniausiai tokio pobūdžio atakos būna nukreiptos prieš bankų klientus, siekiant sužinoti jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžius ar kreditinių kortelių duomenis. Vėliau tokiu būdu gauta informacija gali būti panaudota siekiant pasipelnyti vykdant nusikalstamas veikas: neteisėtus prisijungimus prie informacinių sistemų, pinigų vagystes iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitant už prekes svetimomis kortelėmis.

Paprastai ataka pradedama nuo elektroninio pašto laiškų, atrodančių taip, lyg jie būtų siunčiami banko ar kitos rimtos organizacijos. Laiško siuntėjo laukelyje esantis adresas dažniausiai būna netikras (falsifikuotas). Pavyzdžiui, laiške gali būti pranešama, kad sustabdytas vartotojo sąskaitos galiojimas, ir nurodoma, kad kol jis neužpildys tam tikrų duomenų pateiktoje anketoje, jo sąskaitos galiojimas nebus atnaujintas. Arba neva keičiantis aptarnavimo sistemai ar jos konfigūracijai reikia atnaujinti prisijungimo duomenis, todėl prašoma juos pateikti ir t.t. Pagrindinė „phishing“ laiškų taisyklė – įtikinama priežastis (kodėl vartotojas turi pateikti tam tikrus duomenis) ir įtikinama aplinka tiems veiksmams atlikti (oficiali laiško forma bei suklastotas organizacijos neva siunčiančios tokį prašymą svetainė). Dažniausiai tokiuose laiškuose būna nuoroda į suklastotą internetinį puslapį, neva priklausantį organizacijai, kurios vardu siunčiamas „phishing“ laiškas.

Verta atkreipti dėmesį, kad tinklalapio adresas kartais būna beveik identiškas tikrajam tos organizacijos svetainės adresui (gali skirtis viena raidė ar simbolis). Kadangi dažniausiai klonuojami bankų tinklalapiai, paprastai prašoma atsiųsti banko sąskaitos duomenis, prisijungimo slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis. Laiškas, be teksto ir nuorodų, gali turėti priedus su kenkėjiška programine įranga, atidarius, tokį priedą įsilaužėliai gali gauti priėjimą prie jūsų kompiuterio ir savarankiškai susirinkti jiems reikiamus duomenis iš sistemos [3].

Kaip apsisaugoti?


Į viršų

Rekomendacijos

dėl interneto svetainių ir jų įrangos kibernetinio saugumo gerinimo:

1. Patikrinti ugniasienių, per kurias kontroliuojamas naudotojų prisijungimas iš viešųjų eletroninių ryšių tinklų, sąrankų (konfigūracijų) atitiktį gamintojų siūlomoms praktikoms.

2. Sukonfigūruoti ugniasienes taip, kad prie tinklalapių turinio valdymo sistemų (TVS) būtų galima jungtis tik iš vidinio įmonės tinklo arba nustatytų IP adresų (tai daroma naudojant .htaccess failą);

3. Uždaryti nenaudojamus prievadus ir nuolat kontroliuoti prisijungimus per naudojamus prievadus.

4. Uždrausti prisijungimą prie serverių visais prievadais ir protokolais (išskyrus tuos, kurie būtini tinklalapiui funkcionuoti).

5. Vykdyti pažeidžiamumų paiešką nuolat tikrinant interneto svetainių, duomenų bazių saugumą su skenavimo programine įranga.

6. Naudoti tinklo taikomųjų programų ugniasienę (angl. Web Application Firewall).

7. Jei naudojamos atviro kodo TVS (pvz., Wordpress, Joomla), nuolat atnaujinti jas.

8. Nenaudoti nereikalingų TVS įskiepių (angl. plugins), nuolat atnaujinti naudojamus įskiepius.

9. Nuolat keisti administratoriaus ir kitų naudotojų, turinčių prieigą prie TVS, slaptažodžius.

10. Likviduoti interneto svetaines, kurių valdytojai negali užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų saugos reikalavimų ir rekomendacijų.